Ateina metuose diena,
Kada dėkojama ,-
Netgi ir atsiprašoma...
Už gerą darbą
Nusilenkiama žemiau,
Dar prideda medalį,
Garbės raštą
Parašyti vis suspėja...
Visų vienodi nuopelnai,-
Kas rugį sėjo,
Jį užaugino ir nupjovė
Ir duonos kepalą gražiai
Iš krosnies dar šiltos
Ant Kūčių stalo
Mums visiems suraikė,
Dievo dovaną pažėrė.
Vis einame per žemę
Žiūrėdami aukštai,
O miname jos nugarą,-
Ar atsiprašome,
Ar lenkiamės žemai?
Juk ji – mūsų tvirtovė...
Ačiū, darbštūs žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą