Tiktai pavasarį pražysta
Mėlynos žibuoklės,
Jų atneša mamai vaikai
Su Kovo 8 -ąja
Ir be jokių švenčių –
Šiaip.
O kasdieninis mamos rūpestis –
Maži vaikai,
Kada jie žaidžia,
Juokiasi;
Kai užsigauna ,
Kenčia,
Bet papučia mamytė,
Ir gerai.
Sunkiau, kai dideli,-
Nebepapūsi, nepriglausi,
Neseksi žingsnių,
Nes žinai,
Kad jau užaugo,
Kenčia, bet nesako
Ir tik nubyra ašara -
Tik tau vienai...
Oi, kad visos dienos
Būtų šventiškos,
Kad džiaugtųsi
Maži ir dideli vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą