Dažniau vis laukiu vakaro,
Kai renkasi šeima
Ir durys lieka nerakintos,-
Gal dar ateis kažkas -
Juk mūsų daug pasaulyje
Ir tik tada susirenka,
Kai būna ypatingos šventės.
Kiek daugel mūsų
Savo tiktai erdvėje
Pasislepia ir užsidaro,
Pro mažą langą žiūri,
O juk langinės – tai naktis
Ir jas norėtų dar užverti...
-Čia aš poetas ir rašytojas,-
Tarsi jis daugiau vertas...
Iš kur poezijos gija,
Iš kur visi siužetai,
Jeigu vienintelė vieta
Tik savas minčių ratas?
Priglausiu plunksną prie širdies,
Tegu ji laisva lekia,
Toli, be jokių vartų.
Skiriu nuoširdžiam LRT kolektyvui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą