Moterys silpnos,
Bet iš jų gyvybė
Stipri,-upelis,
Tekantis ir neišdžiūstantis,
Nes ji kantri.
Moteris laukia vyro,
Kad jis pakeltų
Ją ant rankų,
Per visus tiltus neštų,
Pastatytų tyram vandenį,
Kad abu kojas numazgotų,
Nuplautų viską,
Kas dažnai prilimpa
Gyvenimo kely...
Iš tos versmės
Išdygsta daigas
Ir keliasi aukštyn,
Kad juos abu apvainikuotų,
Kai bus žiema arti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą