Nuo mitų pradžios
Nėra vienos tiesos,
Bet čia nėra ir melo,-
Visais laikais kariavo -
Dėl duonos kąsnio
Nuo pačių pradžių,
Dėl mėsos gabalo
Ant juodo iešmo -
Miško pagalių,
Dėl giminės tęsimo
Ir dėl papročių,
Dėl įprastų dievų...
Dar net kiekvienas
Turi tiesą savo,
Kada savo kieme gyvena,-
Gali jau būti laisvamanis,
Įsteigti ir mokyklą,
Jeigu turėsi tik lankytojų,
Vis užsukančių ir pirklių,
Mergelių ir ginklanešių...
Oi, jie kalbėjo ne visai
Dėl dvasios peno...
Kas kaip išmano,
Taip ir dabar gyvena,
Jei duonos kąsnį
Iš to pelnosi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą