Laivai sugrįžta
Prie savo krantų,
Nes švyturiai juos šaukia,-
Dažnai sudūžta ant uolų,
Bangų ir vėjų užnešti,
Ilgai pagalbos laukia.
Dažnai nuskęsta ir dugne,
Pavirsta undine ar žuvimi
Ir nepasikelia iš erčių,
Tada atsklinda jų daina
Ir atmintis išplaukia...
Kol yra artimųjų ir draugų,
Kažkas vis šaukia, laukia,
Net ir po daugel metų
Trūkinėja, dyla inkarai
Ir gelmės vėl laivus paleidžia...
Į krantą, tiktai į gimtinę,
Nors ir vienintelė lenta
Prisiglaudžia prie kranto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą