Žiema šeimininkauja;
Dar ilgai ji bus,
Išdžiaustys skalbinius -
Papuoš tik batu sidabru
Ir žvaigždėmis išmargins,
Paskui ir ant tvorų iškarstys.
Plazdena vėjas moteriškei
Ilgus baltus pridurkus
Ir į namus parvaro,
Kad nosis nenušaltų
Ir nepavirstų varvekliu,
Į tarpdurį neįsispraustų,
Nešvilptų į užantį,
Kad užkrosnyje mėnuo,
Josios vyras, lauktų,-
Atšalo saulės krosnis,
Šerkšnu apsitraukė...
Kokia ta žiemos meilė,
Kai be kailinių
Neišeini į užpustytą lauką.
Bet visos šeimininkės,
Net pati šalta žiema,
Ir naktį bučinio vis laukia,-
Tvoros pyška, šaukia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą