Albino Šileikos darbas
Daug kas priklauso
Nuo paties žmogaus,
Bet nepakeisime
Dangaus nei oro
Ir nepaimsime daugiau,
Kiek Dievas davė
Ir kam likimas skyrė;
Pavadinkime ir tai,
Kaip norime.
Dažnai prarandame
Ir savo artimuosius,
Net kai kada ir mylimus
Iš širdies varome...
Kiek skrupulų prisirenka
Visai per trumpą amžių,
Kiek būna ir pavydo
Visai nepažįstamiems,
Už ką jiems priekaištaujama?
Kad jie tik būna savimi,
Turi pelėdos galvą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą