Per visą vakarą
Poška saliutai,
O aš rašiau, rašiau...
Apie senuosius
Ir Naujus metus,
Kas šįmet buvo ,
Kas galėjo būti, –
Tarsi verčiau,
Ir tau skaičiau
Savo gyvenimo metus.
Danguje raitėsi
Spalvų gyvatės,
Jos buvo gražios, –
Mačiau žaibuojančias akis,
Jos krito kilpomis
Ir aplink galvą raitėsi,
Bėgiojo širdimi...
Prabėgo pro akis vienatvė
Ir skardus vaiko juokas,
Šeimos mažytis kambarys.
Vidurnaktis – stebuklas,
Į taurė pamerkiau
Pernykštį metų žiedą...
O gal pavasarį pražys?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą