Albino Šileikos prieverpstė
Žemės rutulyje gyvuoja
Viskas, kas tik gyva -
Ir žmonės, ir darbai,
Kur paukštis peri
Ir į aukštį kyla,
Kad pasidžiaugtų,
Nors savo vaikais.
Iš šonų žvaigždės ritasi,
Užleidžia dieną saulei,
Kurios spinduliai
Jau ruošia žiemai:
Laiko ratelį įsuka,
Dainuoja duonos riekės,
Iš vieno kepalo atriektos,-
Nuo žemės delno
Tie gražūs garsai...
Tada ir pasodino gėlę,
Kad ji primintų vasarą,
Žydėtų ir svajonių laiką,
Kada už lango
Vėjo susukti - balti balti,
Kaip ir lininis siūlas,
Pusnynuose prigludę sūkuriai,
O saulė vėl aukštai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą