Adventas - laikas,
Kada atsiprašome draugų
Ir savo artimųjų
Ir nepaliekame skolų,
Už praeitį ir dabartį
Sumokame savo žodžiu,
Paprašome pagalbos
Ir maldos žodžius
Pataisome, nors lūpose,
Kad būtų sąžinė švari
Ne vien prieš dangų,
Kuris gana aukštai,
Dažnai ir nepasiekiamas
Paprastų mirtingųjų...
Oi, tie kasdieniai
Įprasti takai -
Tiek kartų mindžiojami,
Bet taip jie būtini,
Kad vėl į juos įėję,
Dažnai į praeitį,
O ne į ateitį pažiūrime,
Nors juos kas dieną turime...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą