Kalėda

Manęs dabar nebaido

Nei pūga, nei šaltis,-

Gyva pusnynuose daina;

Daug sutaupyta,

Daug nesurinkta,

Kas tėvų pasakyta,

Daug amžiams uždaryta

Kaip žirgų aptvare.

Per visą brangų laiką

Daug ir pamatyta -

Vaikučiai džiaugiasi

Nauja Kalėdų dovana.

Per žemę skrieja

Dabar vėjas laisvas

Ir nesustoja baigtyje.

Niekas nemato

Balto žirgo karčių,

Bet veš vaikams dovanėles.

Senelio Šalčio geros akys,

Graži balta barzda,

Šalia Snieguolė įsitaisiusi

Su stebuklinga lazdele.

Jie aplankys mano namus,

Pabus ir pas mane.

Dainuojame visi

Senovines dainas:

„Kam tavo, vilkeli,

Auselės stačios?

Kalėda“...