Pamok man, debesėli,
Tik vėjeliu pamok;
Į veidą kaip šešėlis,
Tik saulės neužstok...
Iš pievos kyla rūkas,
Tu prie manęs sustok,-
Lengvesnis tu už pūką,
Neklupsiu, nebijok...
Pakelsiu grėblį, stūgaus
Jo pirštuose ruduo,-
Esu visa nuo plūgo,
Nuo šieno pradalgių...
Tėvelis vagą varė,
Varnėnu jį seku,
Renku, ką jis iškėlė
Iš žemės – akmenų...
Netilpo į kišenę,
Po pažastimi nešu,
Pabersiu ant pievelės
Prie dingusių namų...
Padėsiu akmenėlį
Ant pamatų senų,
Langai - tiktai į saulę,
O vėjas virš stogų...
Neras manęs jau broliai,-
Išskrido už kalnų,
Dabar paskui juos eisiu,
Parvesiu į namus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą