Prie rožių

Prisiminiau žiemos speigus,

Jų vingrius raštus ant stiklų

Ir akinantį šerkšną,

Kur būna jie,

Žinau, žinai ir tu...

Bet dabar – gera, šilta,

Nulijo ir gaivinantis lietus,

Diena kitaip apvirto

Ir vėl dardėsiu į pakalnę

Su liepžiedžių aromatu...

Gyvenimas vis turi svertų,

Nebūna nuobodu,

Pražysta rožės prie paparčių

Ir laukiame svečių,

Kai švilpauja varnėnas,

Burkuoja vėl balandis...

Gyvenu.