Tradicinės gėlės

Nuo senų senovės

Augo rūtos, mėtos

Darželiuose močiučių,

Jaunų seserų,

Patiko prižiūrėti

Bijūnus prie langų,

Mažai juos reik ravėti,

Papartis ir kaip skėtis,

Apgaubęs laiko žemę,

Tarsi savo tėtį,

Po juo – pavėsis,

Skruzdėlėms – jauku...

Oi, vasara į rudenį žingsniuoja

Šviesiu saulės taku,

Todėl jurginai raudonuoja

Prie visų sodybų,

Nukąs žiedus šalna rugsėjo,

Bus graudu...

Tegu, pavasario sulaukę

Žydėsime kartu.