Koks
mielas kvapas,
Kai
eini per pievą,
Čiobrelius
užuodi jau iš tolo,
Vingiorykštės
pražydo
Ir
pakelėmis prie krūmo –
Balta,
kaip kepurės,
Visas
bičių balius,
Garšva
pakilo virš visų
Ir
sveikina savuosius
Tartum
brolius...
Norėčiau
atsigulti ir kvėpuoti,
Bet
ritasi per veidą skruzdėlė,
Jos
takas čia,
Jos
čia namai gal netoli,
Nedrįsk
svetimoje vietoje
Ištiesti
kojų...
Nutilo
miškas,
Perisi
antra paukščių vada
Ir
man nėra kada gulėti,
Nešu
jums kvapą
Mėlynųjų
tolių...
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą