Paseno
rankos,
Akys
neprimato,
Sugrubę
pirštai
Nebe
nupeša žolės,
Patvoriais
žolės tarpsta,
Netgi
dilgėlė...
O
rūtos sėjasi iš anksto,
Iki
rudens ir vėl žydės,
Paberia
sėklų,
Pažiūri
į dangų,
Tegu
palaisto lašas
Iš
mėlyno dangaus
Šiaudinės
skrybėlės...
Pakilo
daigas mėtos,
Pakvipo
kiemas
Ligi
pat erdvės,
Kurią
norėtume turėti
Iki
pat mirties...
Neaudrinsiu
jausmų,
Juk
pienės visą rudenį
Žydės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą