Kitokios Oninės

Greitai jau Oninės,

O aš dar nebridau

Rugių palaukėmis,

Rugiagėlės ten žydi mėlynai...

Maža pasėjau grūdą,

Biržę įbedžiau

Į juodą dirvą,

Tėveliui talkinau,

Kada motulė verpė,

Paskui rugius kirtau

Ir pėdus į gubas stačiau...

Kūliau, tiktai ne savus,

Grūdus į Užpalių malūną,

Prisimenu, vežiau,

Geltonas piklius biro

Ir selenas susirinkau,

Duoną užminkiau ir kepiau...

Kad kas šiandieną

Padovanotų grįžtę,

Suriščiau ja visus prisiminimus,

Kaip šventą paveikslėlį

Prie savęs laikyčiau,

Kad šlovinti išliktų

Ateities namai.