Vaistai nuo vienatvės

Išmokau džiaugtis

Rasos lašeliu,

Jų šitiek daug ant rasakilų

Žalioje pievoje,

Kai šviečia saulė,

Spindi, žiūri į akis,

Tada esi ne vienišas...

Išmokau džiaugtis

Ir lietaus lašu,

Kai kyla burbulai,

Vėl bliūkšta,

Susilieja,

Tiek daug balučių įvairių,

Lašeliai jungiasi,

Ir jis - ne vienas...

Išmokau kalbinti gėles,

Visas drauge,

Po vieną,

O jos atsako

Man savo kalba

Ir nesam vienišos...

Išmokau glostyti medžius,

Net kadagius šiurkščius,

Jie siūlo savo uogas,

Vaistą nuo visų ligų,

Esu sveika šiandieną

Ir dėkoju Dievui...

Išmokau guostis akmeniui,

Kai skauda sielą...