Nėra
gražesnio balso
Už
lakštingalos vilioklės,
Kai
gieda tyliais vakarais,
Nėra
švelnesnės rankos
Už
motulės, motinos,
Kai
vysto kūdikį
Ir
guldo pataluose,
Dainuodama
lopšinę vakarais...
Nėra
gražesnio juoko
Už
mažyčio vaiko
Ir
tyresnių akių,
Tokios
geros širdies,
Kai
atiduoda tau,
Ką
pats nupirko
Sutaupęs
pinigėlį,
Lyg
aukso būtų ten šimtai...
Oi,
vesiu ir migdysiu,
Apjuosus
laumės juosta
Tave
vakarais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą