Iš
kartos į kartą,
Perduodamas
žodis,
Iš
vienos ląstelės –
Kodas
paslapties,
Taip
atgimsta akys,
Meilė,
lyg plaštakė,
Kaip
upelis teka
Iš
vieno šaltinio,
Iš
vienos giesmės...
Ąžuolai
stipruoliai
Susirėmę
šnekasi,
Senas
gumbas – kietas,
Kaip
akmens uola...
Pritaria
jam liepos,
Klevas
negenėtas,
Koks
gražus vien žodis –
Mūsų
Lietuva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą