Prisiglaudžiau
prie smilties,
Po ja
– gili versmė,
Gali,
tarsi į šulinį
Medinį
kibirą įleidęs
Gerti,
gerti, gerti,
Pasiklausai, kaip laša, bilda...
Byra
nuo pirštų
Tik
sausa smiltis,
Šlapia
prilimpa.
Nematomas
esi,
Kai
smiltimi virsti,
O
šulinys į debesį atsiremia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą