Vienišas vakaras

Tyliai teka mano dienos

Prie takelių atvirų,

Rymo beržas ir eglutė

Kieme, už langų...

Kada viena ilgai būnu,

Ilgiuosi garsų,

Kad nors medis sušlamėtų

Vienu žodeliu...

Jau ir gandras išsikėlė

Iš savo namų,

Vaikštinėja sau po pievą,

Su pulku vaikų...

Renku dobilą, ramunę

Šieno pradalgių,

Rišu į vainiką vieną,

Ant galvos dedu...

Kam vainikas,

Kam tos pievos,

Jei bernelio, to tik vieno,

Seniai neturiu...

Priėjau prie akmenėlio,

Kalbinu žodžiu,

Jis supranta, tiktai tyli,

Atsakyk nors tu...