Mes –
iš Lietuvos,
Gal
ir karalių giminės,
Kad
ir gėles
Karališkomis
pavadiname,
Iš
sodžiaus gilumos
Ir
pasakose jodavo vaikinas,
O
pasirodo, po piršlybų,
Kad
karalaitis sau Birutę,
Nekaltą
vaidilutę,
Sau į
žmonas ima...
Karališkosios
pelargonijos
Ir
ant palangių žydi,
Puikuojasi
darželiuose
Baltos,
lyg nuotakos, lelijos...
Graži
mūsų gimtinė,
Apgaubta
pasakomis,
Įvairiausiais
mitais,
Juos
net į kitas šalis
Su
kraičių skryniomis
Nusinešame...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą