Sakau
pirma žodžius,
Kurių
labiausiai reikia,
Gyvenime – gerumo,
Kuris
jėgų suteikia,
Dvasios
stiprybės
Man
ir tau,
Pilnatvės,
išminties,
Ją
surandu ir gamtoje,
Dangaus
skliaute
Ir
tavo akyse...
Sunku
būti vienam,
Net
pievoje daugybė
Žiedų
galvas kelia,
Miškai
išauga
Iš
vieno medelio,
Didieji
vandenynai sugeria
Ir
tūkstančius upelių...
Kodėl
sūrus gi jų vanduo,
Jeigu
tyra,
Kaip
ašara,
Srovė
upelių?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą