Ona Baliukienė
Triukšmingą
metą
Žmonija
gyvena,
O vis
tik norisi
Didingos
tylumos,
Kad
ir girdėtųsi,
Kaip
gieda paukščiai,
Upelis
kaip čiurlena,
Kaip
girgžda svirtys
Kaimo
vienkiemyje,
Ugnelė
krosnyje plevena,
Žvaigždė
kaip krenta
Dangaus
sutemoj...
Nekalkit,
žmonės, plieno
Dėl
kalavijų ir patrankų,
Matys
mūsų vaikai,
Kaip
miega paukščiai,
Kaip
srovė teškena,
Kaip
liečia tyliai
Veidą
saulės spinduliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą