Lukoševičiai
Mano
gatvelė – atvira,
Pėsčiųjų
perėja ir pakyla,
Tai
kas, kad suspausta
Tarp
daugiabučių,
Bet
paukšteliai suokia...
Suoleliai,
ant kurių
Susėdę
šnekasi senoliai,
Šunelis
saugo,
Amsi
jiems prie šono,
Supasi
vaikučiai...
Oi,
kiek visur gėlių,
Languose
ir prie langų,
Darželiuose
spalvų –
Visokių...
Mano
gatvelė – tai širdis,
Į
kurią suteka
Ir
meilė,
Pagarba,
Rimtis,
Pilnatvė,
Juokas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą