Kadagys

Žalias medeli,

Šventas augalėli,

Žydėk ir krauk

Naujus spurgus,

Nes tavo uogos gydo

Nuo daugelio ligų...

Mama vis eidavo

Į Debeikių, Burbiškių bažnyčią

Ankstų rytą

Rasotu takeliu

Ir vesdavo savo vaikus,

Mane – už rankos,

Vėliau ir Anykščius,

Kad tu palaimintum namus...

Tavo šakelės tankios,

Žiba uogos mėlynos,

Lyg akys mano seserų,

Kurios jau danguje,

Bet jas širdy turiu.

Atsisuku į dangų mėlyną,

Dėkoju Dievui,

Ką dabar nešu.