Niekur
nebėk,
Gyvenimas
– kiškelis,
Jis
tiktai striksi,
Liuoksi
įmantriai –
Tai į
vieną kelią,
Sustoja,
apsigręžia,
Pažiūri,
ar tu nepakliuvai
Į
kokias žabangas,
Nenusiritai...
Suglaudžia
auseles,
Jei
ima baimė,
Kitu
keliu šokliuoja,
Kai
vejasi pavojai,
Kaip
juodbėriai žirgai,
Ir
išsitiesia poilsiui pievelėje...
Aplinkui
gėlės kvepia,
Dangus
mirguliuoja,
Galvoji,
kad tenai
Galutinai
Jau
pakliuvai.
Ne...
Priešakyje
– miškas,
Reikės
dar peršokti upelį,
Pastoja
kelią kalnas...
Oi,
virtinė kalnų,
Kalnai,
kalnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą