Nejudinkit
žolynų,
Kuriais
takeliai
Neseniai
užžėlė,
Prie
jų ir ūmėdžių pulkai
Po
giliomis kanopomis
Tauriųjų
briedžių,
Jie
eina tais pačiais keliais,
Kur
mūsų pėdos...
Antai,
po pušele jauna –
Gelsvi
gleivėti ir kazlėkai,
Šalia,
prie samanos žalios
Eglių
pavėsyje,
Beržynuose
– baltos,
Geltonos
voveraitės susirietusios,
Raudoną
kurtinio barzdą iškėlęs
Raudonviršis,
Nori
būti jis viršesnis
Už
brolį baravyką
Ir
šilo geltonveidį...
Nejudinkit
jausmų,
Nes
jie dar nepradingę
Ir
nepasislėpę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą