Sudygsta
ir žaliuoja
Ant
plikų dirvonų,
Pražysta,
mirguliuoja,
Karpytais
net sijonais,
Kvapniais
žiedais pašaukia,
Kas
praskrenda pro šalį,
Pakviečia
groti žiogą,
Nenuoramą
cikadą...
Paparčių
tankumyne
Net
gludi pasislėpusios,
Kad
niekas nematytų,
Tegu
visi nevėpso...
Oi,
pievos mūsų žalios,
Kol
lyja šilti lietūs,
Paskui
nukirs dalgelis
Gegučių
ašarėles
Ir
aukštą poną –
Kietį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą