Meilė miškui

Braidžiau per pelkėtus miškus,

Iš kurių vidurio

Ir visos versmės trykšta,

Leidžiuosi pasroviui

Palei Neries krantinę,

Kur voverės lukštena

Pušies kankorėžius,

Kai riešutų pristinga,

Rudenį pasėtų...

Nėra gausos ir mūsų žemėje,

Už viską reikia

Savo darbu užmokėti,

Kaip ąžuolai, vis barstome

Senas giles,

Kad naujos užderėtų.