Gyvybės vaivorykštė

Kai nueini pusę gyvenimo

Siauru taku,

Tarsi upelio vingiais,

Tada – krioklys

Tau prieš akis,

Vaivorykštė pursluose spindi

Ir atsidžiaugti negali...

Pilu iš saujos

Likusį gyvybės vandenį,

Lašelis – į akis,

Kitas – ant kaktos,

Žinau, kad jis – pašventintas

Pačios gamtos...

Pasiekę vidurį

Vis leidžiamės ir leidžiamės,

Pakilsime į dangų,

Kai vaivorykštė sustos.