Anykštėnams

Žiūriu į Vilniaus mūrus,

Bet matau tave,

Po medžiais pasislėpusią,

Kai iš gimtinės ežerų geri,

Tarsi iš saujos,

Vandenėlį gėlą,

Tas pats lašelis debesy

Ir pas tave nurieda,

Pranyksta bangoje Šventosios

Ir dangui savo ženklą

Atiduoda,

Kur tu eini,

Ten buvo mano pėdos.