Pro
namus tekėjo
Mažytis
upelis,
Buvo
akmenėlių,
Žalių
ir geltonų,
Bet
gražiausias – baltas,
Kreidos
– minkštas,
Šiltas...
Nupiešiau
paveikslą
Ant
didesnio, pilko,
Jame
ir upelis,
Ir
miškas sutilpo...
Nuo
šaknų ištryško
Mažas
upeliukas,
Virva
per kiemelį,
Lyg
vaikystės tiltu...
Laikas
piešė, dailino,
Samanų
pririnko,
Visos
vandens žolės
Tik į
srovę linko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą