Kiek
daug sykių
Tu
manęs išsižadėjai,
Tiek
pat kartų
Tau
sakiau, kad pasitrauktumei,
O
siauras takelis,
Pabarstytas
smėliu,
Suvedė
nelaukiant vėlei
Ir
prigludo balta obelėlė
Prie
grublėto beržo delno...
Nebeglostome
viens kito,
Kaip
jaunystėje,
Nebesakom
„myliu“,
Kaip
prieš daugel metų,
Tik
tegu negęsta
Maža
kibirkštėlė,
Nors
nebe užkursime nuo jos
Vėl
amžinybės laužo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą