Dabar tylu...

Ne, šiandien neverkiau,

Tiktai lijo lietus,

Lašai vis per akis tekėjo,

O skruostuose paliko

Jų mažytės pėdos,

Ne, neverkiu...

Šiandien medžiai verkė,

Kai jų šakos lūžo,

O aš stovėjau šalia jų,

Paskui prisiglaudžiau

Ir biro ašarų lietus,

Ne, neverkiu...

Nutvieskė dangų žaibas,

Perkūnija dundėjo,

O mes gyvenome

Tik vasaros džiaugsmu...

Ne, neverkiau,

Neverk ir tu.