Kam
tos nerimo bangos vilnija,
Ko gi
blaškosi tavo širdis,
Juk
gyventi ir džiaugtis atėjome,
Nors
pasaulis dažnai neramus...
Tau
palenksiu beržo šakelę,
Priartės
ir dangus,
Kai
pajudinsiu ežerą mėlyną,
Suvirpės
ir bangelės,
Bus
ir sielos ramybė,
Su
atodūsiu laimė atplauks...
Nerymok
vienu viena prie lango,
Širdimi
tave vis matau,
Tiesiu
ranką,
Atsakyk,
prisiglausk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą