Net gimusius ežeruose paukščius
Prižiūrime ir lesti duodame,
Karts nuo karto
Juos sugaudo,
Sužieduoja
Ir stebi, ko jiems trūksta,
Kur jie skrenda
Ir iš kur sugrįžta
Kas pavasarį į savo plotą...
Jie – jau savi,
Ima iš gerų rankų grūdą,
Baltą duoną,
Net pasilieka čia
Ir iš gimtinės tiktai laikinai,
Ne taip, kaip žmonės, emigruoja...
Skaudi tema,
Jau daugel metų
Apie tai rypuoju,
Stebiu paukščius,
Nes ir pati esu balta,
Kaip gulbė giesmininkė
Ar tylioji...
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą