Tylus ežeras

Lietuvos ežerai – koks grožis,

Kai sužaliuoja nendrės

Po ilgos žiemos,

Aplink sužydi ievos,

Atskrenda antys,

Žąsys, gulbės,

Kirai ir kitokie,

Kurie nerodo savo gūžtų,

Pempės pabaliuose pypsi,

Nesuskaičiuosi, kiek ten jų...

Dabar – vidurvasaris,

Visi turi vaikų,

Einu paežere tyliai,

Kad nebaidyčiau, tegu lesa,

Tegu būna tylu,

Kai miega ir mano vaikaičiai

Miesteliuose, sostinėje Vilniuje

Ir prie ežerų.

Ona Baliukienė