Kai
bridau per pievą,
Visą
rasą bėriau,
Upelius
išgėriau,
Nudažiau
pasaulį,
Tarsi
abrozdėlį,
Ir į
dangų kėliau...
Mano
spalvos – ryškios
Iš
po debesėlio,
Visa
puokštė – spektras
Saulės,
mėnesėlio...
Ar
regėjai naktį,
Kaip
jis atsispindi
Netgi
pučiant vėjui?
Gyvas
dangaus raštas,
Mirgančios
žvaigždelės,
Baltas
debesėlis
Ir
mane pakėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą