Ona Baliukienė
Laimingos
esame
Savo
kieme,
Kur
medžiai jau užaugo,
Kiekvienas
sutiktas čia –
Pažįstamas
ir draugas,
Visų
vardus žinai,
Kai
sveikina, lenkiesi,
Nes
jau nebežinai,
Kiek
laiko skirta,
Būti
dviese...
Gyvenime
yra riba,
Eini
ir susimąstai,
Kaip
reikia žingsniu pamatuoti
Nueitą
kelią, savo amžių,
Amžinam
laikui atiduoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą