Lelijos
– baltos,
Margos
ir taškuotos,
Pakyla
ir pražysta pačios
Prie
tėvelių seno namo
Pamatų,
Kai
nebėra žymės darželio,
Nė
šulinio,
Kur
geriamas vanduo,
Pašlakstome...
Ne
veltui nešame
Lelijas
prie kryžių,
Prie
altoriaus dedame,
Papuošiame
Marijos atvaizdą,
Nes
viską gauname
Iš
mėlyno dangaus
Ir
juodos žemės,
Kurią
vadiname Tėvyne
Savo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą