Kas nedažyta

Mano galva

Nubalinta ne metų,

Bet išgyvenimų juose,

Tai – knyga atversta,

Kur pirmas baltas lapas,

Paskui raidė juoda...

Mano pasaulis – tai šeima,

Kurią turėjau,

Daugelį palaidojau,

Aptraukė langus

Rudenėjanti šarma,

Pavasarį nušvito saulė,

Vaikai užaugo,

Ir vėl – gyva.