Kaip
mažai laimės,
Lyg
saulės danguje,
Jinai
– už debesų,
Nors
šviečia, šildo,
Bet
spindulys pasiekia
Ne
iškart ir ne visus,
Dažnas
prie akmenėlio
Prisiglaudęs,
virkdomas...
Paglostau,
nueinu,
Bet
niekada nepalieku,
Saulės
atokaitoje
Su
jais šildausi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą