Nepasiklysti

Kol širdis plaką,

Tol eini keliu,

Kurį turi nuo pat vaikystės;

Paskui žvaigždes ir saulę

Sugrįžti į savo trobą,

Kur ilsisi mintis,

Kad vėl galėtų

Danguje klajoti ir nepasiklysti...

Virpa nuo vėjo

Pernykščiai lapai užsilikę,

Gal ir jie jaučia,

Kad prie jų žaliuos kiti,

Pakeis jaunystė...

O debesėlių sūkuriai

Dažnai sustoja danguje,

Tokia sielos ramybė,

Kad žodžių nerandi,

Tik mintys lekia,

Tarsi paukščiai,

Pasiruošę kažkur skristi...

Jau ne tas laikas,

Kad laukčiau audrų,

Mintis, tarsi vaikus, suvystau,

Kad svajose nepasiklystų.