Pavasaris
upes paleido,
Vandens
malūnai įsisuko
Ir
sumala į miltus,
Kas
po sparnais pakliūva,
Kriokia
net užtvankos,
Toks
gausmas – iš toli girdėti,
Baugu
ir kažko liūdna, –
Kaip
mūsų upių gali nemylėti,
Nors
ir seni malūnai...
Užpaliai
ar Dubingiai,
Upeliai
Panemunės,
Vilnelės
srovės užtvenktos –
Visur
vandens malūnai,
Buvę...
Nejaugi
juos atstoja
Šių
dienų Gariūnai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą