Nostalgija
jaunų dienų
Perveria
lyg durklas
Ir
teka gyvas lašas
Iš
pačios širdies,
Po
ašmenimis susikaupęs...
Renku
ir sudedu
Į
abu delnus,
Keliu
į dangų,
Džiovinu
ir skelbiu,
Kad
jaučiu gyvenimą,
O jis
į šalį gręžiasi...
Gal
negraži,
Raukšlėtas
mano veidas?
Nesibodėk
manęs,
Tu
mane tokia padarei,
Gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą