Seni
keliai,
Kietais
delnais pilti,
Vežėčiomis
suvežtas žvyras,
Vingiuoja,
kaip žalčiai,
Dar
prie senų sodybų...
Nevaikščiokit
prie pamatų,
Kur
vieni akmenys,
Asla
jau – be lentų,
Į
šulinį įkrisite, –
Jis
nežymėtas likęs,
Be
svirties girgždančios,
Be
kibiro,
Tik
akmenys ir kryžius...
Negerkite
iš jo,
Nes
ten senolių
Siela
likusi...
Nebetrukdykite.
Be
svirčių šuliniai,
Keliai
– be žvyro...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą