Pravirkdyta kulka

Lipi į Laimės žiburį

Dėkoti už „Kliudžiau,“

Kad niekada nepasikartotų

Tas nelemtas strėlės šūvis

Ir tavo gyvenime,

Neatsisuktų į tave,

Tavo vaikus nelaimė.

Subręsta jausmas pamažu

Ir pasilieka supratimas daugel metų,

Kad ir per karą,

Koks jisai bebūtų nuožmus,

Gali išlikti doras, geras –

Nekelti ginklo prieš nekaltą

Ir netrukdytum jam pačiam

Į Laimės žiburį užkopus,

Nusileisti ir į slėnį,

Žvakelę uždegti,

Kur guli nekaltai sušaudyti,

Ištarti po maldos

Dar kartą

Amen.